Lietuvos Respublikos Prezidentė

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba atidarant Lietuvos ir Estijos verslo forumą

2013-05-28

Ekscelencija Prezidente, Gerbiami ministrai, Mieli verslo atstovai, jeigu verslas yra kiekvienos ekonomikos variklis, šis forumas turi geriausią variklį Europoje šiuo metu. Nes mūsų verslo įmonės leidžia mūsų ekonomikoms augti sparčiausiai visoje ES. Tai, kad faktinė Estijos verslininkų delegacija yra gausesnė nei oficiali, aiškiai rodo tvirtą interesą ir puikias mūsų prekybinių santykių perspektyvas. Investuodami mes teikiame pirmenybę vieni kitiems, o ne kitoms rinkoms. Vis dar esame pagrindiniai prekybos partneriai. Tai rodo, kad mes paprasčiausiai protingai naudojamės artumu savo...

Estijos Prezidento tostas, pasakytas vizito Lietuvoje metu per iškilmingą vakarienę

2013-05-27

Gerbiamoji Prezidente Dalia Grybauskaite. Gerbiamosios ponios ir ponai. Labas vakaras, draugai Prieš trejus metus Islandijos Ejafjadlajokudlio (Eyjafjallajökull) ugnikalnio pelenų debesis sustabdė oro eismą Europoje. Dėl šios priežasties baigę savo vizitą Turkijoje iš Stambulo į Taliną turėjome išvykti autobusais ir automobiliais. Trečios dienos vakarą mus pasitiko Vilniaus žibintų šviesa. Nors iki Estijos dar buvo likę 600 kilometrų, pajutau, kad esu beveik namie.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės tostas, pasakytas per iškilmingą vakarienę su Estijos Prezidentu

2013-05-27

Ekscelencija Prezidente, Ponia Ilves, Gerbiami svečiai, labai džiaugiuosi galėdama Jus visus šiandien širdingai pasveikinti Lietuvoje. Šiemet nepaprasti metai. Tiek Lietuva, tiek Estija mini 95-ąsias mūsų valstybių nepriklausomybės metines. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo paskelbė atkurianti nepriklausomą ir demokratinę valstybę su sostine Vilniuje. Po savaitės, 1918 m. vasario 23 d., Estijos išsigelbėjimo komitetas parengė ir Piarnu mieste paskelbė Estijos nepriklausomybės deklaraciją.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Džordžtauno universitete

2013-05-18

Gerb. profesoriai, gerb. studentai, mieli svečiai, ačiū už labai gražų pristatymą. Ir už garbingą laipsnį. Džordžtauno universitetas buvo ypač svarbus mano gyvenimo etapas. Pro mano kabineto langus Vilniuje matosi nuostabus Vilniaus universiteto ansamblis. Jį XVI a. įkūrė jėzuitai, kaip ir Džordžtauno universitetą. Pamenu, kai prieš 21 metus pirmą kartą atvykau į Džordžtauno universitetą studijuoti Tarptautinių ekonominių santykių instituto specialioje programoje vadovams. Važiavau iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos, vis dar per Maskvą ir nebūdama tikra, ar leis man vykti.

Džordžtauno Universiteto profesorės Angelos Stent pagiriamasis žodis suteikiant garbės daktaro vardą Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

2013-05-18

Džordžtauną su Lietuva jungia du svarbūs saitai: krepšinis ir šiandien garbės regalijas priimanti Dalia Grybauskaitė - Lietuvos Respublikos Prezidentė, 1992 metais baigusi specialiąją Džordžtauno universiteto Tarptautinių ekonominių santykių instituto programą, anksčiau ir pati gana aktyviai žaidusi krepšinį. D. Grybauskaitė - pirmoji Lietuvos valstybės vadovė moteris. 2009 metų rinkimuose, surinkusi daugiau nei 68 procentus rinkėjų balsų, ji iškovojo istorinę pergalę. Šis stulbinamas laimėjimas vainikavo įspūdingą du dešimtmečius trukusią valstybės tarnybos karjerą.

Prezidentės tostas, pasakytas per iškilmingą vakarienę su Suomijos Prezidentu

2013-05-14

Ekscelencija Prezidente, gerbiami svečiai, kuo nuoširdžiausiai sveikinu Jus šiandien atvykus į Lietuvą. Suomija Lietuvai - tai ne tik geografiškai artima kaimynė, bet kartu ilgametė patikima Lietuvos draugė ir partnerė. Vertinu Suomijos laikyseną Šaltojo karo metais nepripažinti Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių aneksijos nepaisant aplinkybių ir milžiniško spaudimo tai padaryti. Jūs atsilaikėte, o mes - išsilaisvinome ir šiandien kuriame mūsų bendrą Europos ateitį.

Vyskupo Dr. Heinricho Mussinghoffo kalba Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo proga

2013-05-10

Europos įtakingieji! Garbingieji svečiai! Mieli broliai ir seserys! Gerbiama Ponia Dr. Grybauskaite! Minimos Šeštinės nukreipia mūsų žvilgsnius į dangų. Dėl mūsų Kristus yra pas savo Dieviškąjį Tėvą. Žvelgdami į mūsų katedros oktagoną, matote Kristų, žengiantį į beprasiveriantį dangų. Klausiame: kas yra dvasinis Europos pamatas? Kokios vertybės mus vienija? Koks paveldas galėtų paskatinti Europos žmones ir tautas atsakingai kurti bendrą Europos ateitį?

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo ceremonijoje

2013-05-09

Dėkoju Vokietijos ir Acheno žmonėms už pripažinimą ir Karolio Didžiojo apdovanojimą. Vertinu šį prizą kaip mano ir visų Lietuvos žmonių nuopelną atsakingai ir visa širdimi prisidėti prie taikios, laisvos ir klestinčios Europos ateities. Dėkoju Europos Parlamento Pirmininkui Martinui Schulzui už gerus žodžius ir esu įsitikinusi, kad Europos Parlamento vaidmuo kuriant Europos viziją ir kasdienybę yra ypatingas ir svarbus.

Europos Parlamento Pirmininko Martino Schulzo kalba, skirta Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei pagerbti

2013-05-09

Gerbiamasis mere M. Philippai, gerbiamasis dr. J. Lindenai, gerbiamoji Prezidente D. Grybauskaite, gerbiamieji Karolio Didžiojo apdovanojimo laureatai, gerbiamieji Karolio Didžiojo jaunimo apdovanojimo laureatai, gerbiamosios ponios ir ponai, man didelė garbė ir džiaugsmas, kad šioje iškilmingoje vietoje galiu pasakyti kalbą ir pagerbti išskirtinę europietę ir puikią politikę - Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Acheno miesto mero Marselio Filipo (Marcel Philipp) kalba, pasakyta Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo Lietuvos Respublikos Prezidentei J. E. Poniai Daliai Grybauskaitei Achene 2013 m. gegužės 9 d. proga

2013-05-09

Gerbiami šventės svečiai, lygiai prieš 63 metus, 1950 m. gegužės 9 d., tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas (Robert Schuman) pateikė kelią praskynusį pasiūlymą - įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją. Valstybės steigėjos pasinaudojo savo laisve ir, nepaisydamos karčios patirties praeityje, įrodė, kad jos visos yra tikros, jog būtina žengti šį svarbų žingsnį žemyno suvienijimo link. Tačiau daugeliui tautų, likusių anapus Europą perskyrusios geležinės uždangos, reikėjo laukti dar 40 metų, kol joms pavyko išsikovoti laisvę pačioms nuspręsti,...

Informacija atnaujinta 2014.11.30 00:00