Lietuvos Respublikos Prezidentė

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Europos Parlamente

2014-01-14

   Ponas Europos Parlamento Pirmininke, Europos Parlamento nariai,
   leiskite pradėti keliais žodžiais lietuvių kalba.

   Man labai malonu kartu su Jumis įvertinti Lietuvos pirmininkavimo rezultatus.
   Didžiuojuosi, kad mūsų maža, jaunos demokratijos šalis, neseniai atkūrusi savo valstybingumą, įrodė, kad ji gali atlikti ES pirmininkavimo užduotis taip pat gerai, kaip ir bet kuri valstybė narė, nesvarbu - didelė ar maža.
   Lietuva įveikė šį išbandymą. Atlikome visus darbus, kuriuos turėjome atlikti, ir net nuveikėme daugiau, nei buvo tikėtasi. Po šešių Lietuvos pirmininkavimo mėnesių turime stipresnę, patikimesnę ir labiau savimi pasitikinčią Europos Sąjungą.

   Gerbiami nariai,

   kreipdamasi į Jus liepos mėnesį, sakiau, kad pirmininkaujanti Lietuva sieks patikimos, augančios ir atviros Europos.
Pabrėžiau būtinybę atgauti Europos piliečių pasitikėjimą vykdant jiems duotus pažadus, prisiimtus įsipareigojimus ir parodant, kad mokame efektyviai dirbti kartu savo piliečių labui.
   Kalbėjau apie būtinybę grąžinti augimą mūsų ekonomikai, kad ji taptų konkurencinga, užtikrinti tvarų užimtumą, ypač jauniems žmonėms.
   Ir priminiau šiems rūmams, kad Europa visuomet atrodė geriausiai, kai buvo atvira Europa.
   Europa, kuri gynė taiką, demokratiją ir žmogaus teises. Europa, kuri po 50-ies konfliktų ir dalijimosi metų siekė vėl suvienyti žemyną.
   Taigi ką pasiekėme?

   1. Nepaisant išskirtinių pirmininkavusios Airijos pastangų, pasiekti galutinį susitarimą dėl daugiametės finansinės programos ir 2014 metų biudžeto nebuvo lengva. Lapkritį priimtas susitarimas pareikalavo sudėtingų sprendimų iš mūsų visų. Niekas negavo visko, ko norėjo.
   Reiškiu pagarbą visiems dirbantiems šiuose rūmuose, kurie dalyvavo rengiant susitarimą - visų pirma ponui Lamassoure'ui ir poniai Jensen. Nes, manau, kartu parodėme, kaip kolektyvinėmis pastangomis galime priversti Europą dirbti savo piliečiams.
   Laiku priėmėme šiuolaikišką, nuspėjamą, į ateitį žvelgiantį ilgalaikį biudžetą. Biudžetą, kuris keičia žmonių gyvenimus, kiekvienos šeimos Europoje gyvenimą. Biudžetą, kuris rodo, kad Europa yra sprendimo dalis.
   Taip, tai griežtas biudžetas, sudarytas atsižvelgiant į nacionalinius biudžetus, kuriuos šalių vyriausybės turi įgyvendinti savo namuose. Bet net ir būdamas kuklus pagal dydį - 1% Europos Sąjungos BVP - šis biudžetas yra beveik trilijono eurų injekcija į realią Europos Sąjungos ekonomiką.
   Atsižvelgta į visos Europos šimtų tūkstančių miestų ir regionų neatidėliotinus investicinius poreikius.
   Pripažįstamos ekonominės krizės socialinės sąnaudos, suteikiant labai reikalingą papildomą paramą žemiau skurdo ribos gyvenantiems ar ieškantiems darbo, bet jo nerandantiems.
   Tai pažangų augimą skatinantis biudžetas, siekiantis sustiprinti ir palaikyti jau vykstantį ekonominį atsigavimą.
Biudžetas suteikia mums priemones, leidžiančias mūsų jauniems žmonėms turėti viltį dėl ateities. Jis suteikia Europai galimybę kovoti su kibernetiniais nusikaltimais.
   Jis leis stiprinti sienų kontrolės ir prieglobsčio procedūrų tvarkymą, kad nepasikartotų tragedijos, kurias per dažnai matėme Lampedūzoje.
   Namuose - Sąjungos viduje - jis palengvina katastrofinių potvynių ir sausros aukų padėtį. O už jos ribų numato didžiausią kokią yra matęs pasaulis vystymosi ir humanitarinės pagalbos programą.

   Parlamento nariai,

   norėdami sutvarkyti savo namus, numatėme mūsų tikslus ir laikmetį atitinkantį biudžetą. Bet tikslams įgyvendinti reikalingas ne vien biudžetas.
   Puikiai žinote, kad Lietuvos pirmininkavimui taip pat teko uždavinys baigti su Jumis derybas dėl atskirų programų, reikalingų daugiametei finansinei programai įgyvendinti.
   Džiaugiuosi, kad mums pavyko susitarti dėl beveik visų jų. Tik kelias teks baigti derinti pirmininkaujančiai Graikijai.
   Tokio masto uždavinių įgyvendinimas reikalauja kiekvieno mūsų pastangų. Todėl norėčiau išreikšti padėką ir susižavėjimą Jūsų komitetų vadovų, specialiųjų įgaliotinių ir narių nenuilstamomis pastangomis, jų kvalifikacija ir profesionalumu parodytu vykdant užduotis. Europos rinkėjai turi išgirsti žinią, kad jų įstatymų leidėjai gerai jiems tarnauja.
   Kiekvienas laimi iš programų, kurios pradedamos įgyvendinti nuo šių metų, pavyzdžiui, „Horizontas 2020", „Kūrybinga Europa", COSME, „Erasmus+".
   Jos patvirtina teiginį, kad Europa brenda iš krizės, kad Europa įgyvendina savo piliečiams duotus pažadus, kad Europa dirba.
   2. Patikimumas - tai ne vien tik tvarus augimas; tai ir pasitikėjimo Europos Sąjungos finansine sistema ir tikėjimo finansinėmis rinkomis atkūrimas. Būtent todėl šalinome visas kliūtis tolesniam veiksmingos bankų sąjungos kūrimui.
   Prieš pat Kalėdas pasiektas susitarimas dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo padės pertvarkyti nemokius bankus. Tai būtina norint užtikrinti ekonominį atsigavimą ir finansinį stabilumą.
   Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva padės mokesčių mokėtojams išvengti bankų gelbėjimo ateityje, o indėlių garantijų sistema reiškia, kad indėlininkams jų indėlių iki 100 000 eurų kompensavimą garantuos ne mokesčių mokėtojai, o patys bankai, ir kad jie atgaus savo pinigus per 7 darbo dienas. Tai padės atstatyti pasitikėjimą pasaulio rinkomis ir užtikrinti Sąjungos ekonomikos augimą.
   Komisijos metinė augimo apžvalga rodo, kad pamažu grįžta augimas, finansų rinkos stabilizuojasi, vartotojai ir įmonės labiau tiki ateitimi; Airija pasitraukė iš finansinės paramos programos.

   Gerbiami nariai,
   3. mūsų pirmininkavimo metu buvo susitarta dėl 141 teisės akto ir 283 ne teisėkūros iniciatyvų. Tai daugiau nei dvigubai ką dauguma pirmininkaujančių valstybių vidutiniškai pasiekia per 6 mėnesių laikotarpį.
   Nepaisant to, čia bus ir tokių, kurie lieka nusivylę, kad jų konkretūs prioritetai nepasistūmėjo tiek, kiek jie tikėjosi per Lietuvos pirmininkavimą.
   Tačiau leiskite man išskirti kelis atvejus, kai mums pavyko ten, kur mažai kas tikėjosi mūsų pirmininkavimo pradžioje.
   • Pirma, tarpinstitucinė darbo grupė padarė didelę pažangą siekiant susitarimo dėl bendrų išteklių planų pagal reformuotą Bendrąją žuvininkystės politiką. Tai visuomet buvo daug ginčų kelianti sritis, todėl daugiamečiai Europos žuvų išteklių ir mūsų žuvininkystės pramonės tvaraus valdymo planai būtų istorinis žingsnis į priekį.
   • Antra, visi norėjome matyti pažangą svarstant pasiūlymą dėl Europos politinių partijų statuto ir finansavimo. Todėl džiaugiuosi, kad mūsų derybininkams pavyko pralaužti ledus šiuo politiškai jautriu ir teisiškai sudėtingu klausimu. Tai bus tvirtas pagrindas mūsų trejeto partnerei Graikijai siekiant galutinio susitarimo iki šio Parlamento kadencijos pabaigos.
   • Galiausiai, Lietuvai pirmininkaujant pasiektas svarbus susitarimas dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos, kuri užtikrins geresnį paslaugų teikimą kitose valstybėse ir darbuotojų teisių apsaugą jas teikiant.

   Pone Pirmininke,
   4. mes taip pat pasistūmėjome į priekį skaitmeninės darbotvarkės klausimu ir toliau gilinome bendrąją rinką. Kurdami galimybes mažoms ir vidutinėms įmonėms - tikriems mūsų ekonomikos varikliams.

   • Gruodį vykęs Europos Vadovų Tarybos susitikimas patvirtino dvi ataskaitas energetikos srityje - dėl energijos vidaus rinkos ir ES išorinės energetikos politikos. Jose numatytos gairės energijos vidaus rinkos sukūrimui iki 2014 metų pabaigos. Svarbu, kad pirmą kartą daugiametėje finansinėje programoje turime atskirą priemonę strateginėms energetinėms jungtims.

   5. Augimui ir darbo vietų kūrimui, šeimų ir visuomenės gerbūviui labai svarbi yra prekyba. Šioje srityje taip pat buvo laimėjimų:

   • Su Kanada dėl ambicingo Išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA);

   • Su Jungtinėmis Valstijomis pagaliau pradėjome rimtas derybas dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP). Sutartis atneštų svarbių pokyčių ir būtų naudinga kiekvienai šeimai Europos Sąjungoje.

 • Su PPO Balyje, kur atgavome viltį, kad daugiašaliai prekybiniai susitarimai gali tapti pasaulinio augimo varikliu;

   • Taip pat su Gruzija ir Moldova, kurios nepaisant nemažėjančio ir nepriimtino Maskvos spaudimo parodė apsisprendimą integruoti savo ekonomiką į Europos Sąjungos erdvę.

   Gerbiami nariai,

   Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatai lėmė istorinius pokyčius ir davė naują impulsą Rytų partnerystei. Ukraina niekada nebus kokia buvo anksčiau.
   Kartu su komisarais Fule ir Ashton, pasiuntiniais Patu Coxu ir Aleksanderiu Kwasniewskiu, taip pat didžiule visų šiuose rūmuose esančių narių parama, mes įdėjome savo širdis ir sielas rodydami Rytų kaimynams, kad mūsų partnerystė nuoširdi. Kad Europa yra jų gravitacijos centras.
   Nepasirašydami asociacijos sutarties Ukrainos politiniai vadovai ignoravo savo žmonių, nenorinčių paleisti europietiškos svajonės, lūkesčius.

   Gerbiami nariai,

   ko pasaulyje galėjo nejaudinti vaizdai paprastų įvairaus amžiaus žmonių šąlančiame Kijevo Euromaidane, taikiai besipriešinančių gausiai riaušių policijai; o tarp jų - vienišas pianistas, grojantis Europos Sąjungos vėliavos mėlyna spalva su geltonomis žvaigždėmis dažytu pianinu?
   Imantys savo pačių ateitį į savas rankas, nenorintys pasiduoti Berkutui, šie demonstrantai neatsisakė teisingesnio gyvenimo siekio, visų suverenių valstybių žmonių teisės rinktis geresnę ateitį.
   Į gatves savo europietišką pasirinkimą ginti išėjusių maidaniečių dvasia yra išbandymas mums visiems. Išbandymas, kurio negalime leisti sau neatlaikyti.
   Tuo metu, kai komentatoriai Europoje ir netgi šiame Parlamente, skundžiasi, kad Europos Sąjunga pametė savo kelią, matome visiškai priešingas nuotaikas iš Euromaidano.
   Vilniaus viršūnių susitikimas paskatino pabusti. Europos Sąjunga - vis dar pavyzdys, traukos centras daugeliui pasaulio šalių, pradedant mūsų artimiausiais kaimynais.
   Siekis suartėti su Europa mūsų Rytų kaimynystėje ir Vakarų Balkanų šalyse nėra tik demokratijos šou; žmonės buriasi dėl demokratinių vertybių, kurioms atstovauja šis Parlamentas.
   Europos Sąjunga ir vėl yra vilties švyturys laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

   Pabaigai

   2013-ieji buvo paskelbti Europos piliečių metais.
   Visi puikiai žinome, kad piliečių interesams geriausiai atstovaujama ir jų pasitikėjimas pelnomas kai pateikiame rezultatus. Ir manau, kad pirmininkavusi Lietuva juos pateikė.
   Nuo pat pradžių Europos Parlamentas buvo mūsų partneris. Norėčiau taip pat padėkoti ir Europos Komisijos nariams, kad mūsų partnerystė buvo sėkminga.
   Tikiu, kad pastarųjų šešių mėnesių patirtis suteikė Lietuvai naujos stiprybės, naujo pasitikėjimo. Nepakeliamo išorinio spaudimo artėjant Vilniaus viršūnių susitikimui akivaizdoje galėjome įvertinti Europos Sąjungos solidarumą.
   Reikšdama pačius geriausius linkėjimus pirmininkavimą perėmusiai Graikijai, galiu pasakyti - mes supratome, kad pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai sėkmė neturi nieko bendro su šalies, kuriai atstovauji, dydžiu. Viskas priklauso nuo sunkaus darbo, efektyvumo ir noro siekti sutarimo. Atėjome tam pasirengę, mokėmės ir atidavėme viską, ką galėjome.

   Ačiū už Jūsų bendradarbiavimą mums pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Informacija atnaujinta 2014.01.14 08:45

Atgal